- kepelė
- 1 kepẽlė sf. (2) 1. tam tyčia kepte iškeptas kiaušinis mušti, kepesis: Jūžintiškiai labai mėgsta mušt kiaušinius ir geriau negu bet kas prisikepa labai stiprių kepẽlių Užp. Pirma duok pažiūrėt, ar tavo ne kepelė, tada daužausim! Slk. Reikia drūto kiaušinio, kad kepẽlę paimtum Vj. Su ta savo kepelè jis visus kiaušinius išmuš Dgl. 2. bandelė: Mama iškepė skanių kepẽlių Ppl. 3. pelenuose kepta bulvė: Nėra gardesnio valgymo kaip kepẽlės su sviestu Dkk.
Dictionary of the Lithuanian Language.